Vilkiko vairuotojo darbas yra labai reikalingas ir atsakingas. Jo svarba ypač išryškėjo šiuo kriziniu laikotarpiu. Kelionėse vairuotojai praleidžia ilgas valandas, tuo metu mažai bendraudami su kitais žmonėmis, todėl neretai šis darbas tampa apipintas įvairiomis istorijomis, nuomonėmis ir klaidingais mitais. Taigi, paanalizuosime iš jų labiausiai paplitusius.
Didžioji dauguma vilkikų vairuotojų išties yra vyrai, tačiau tai nereiškia, kad prie vairo negalime pamatyti nei vienos moters. Paskutiniu metu vis daugiau jų imasi šio darbo. Skaičiuojama, kad vien JAV yra apie 200.000 moterų, dirbančių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojomis. Tai sudaro apie 6 proc. visų vairuotojų.
Yra nemažai klaidingų nuomonių, kurios žemina ar nuvertina vilkikų vairuotojus, bet ši – viena skaudžiausių. Daug žmonių išties mano, kad vilkikų vairuotojai yra nemalonūs, nekultūringi ir mažai išsilavinę. Tačiau, priešingai vyraujančiai nuomonei, dauguma vairuotojų yra labai žemiški, paprasti ir paslaugūs žmonės, kurie dažnai būna pirmieji, suskubę padėti kitiems, nutikus avarijai ar kitai bėdai kelyje. Be to, vilkikų vairuotojai yra draugiški žmonės. Kadangi dažnai ilgas valandas jiems tenka važiuoti vieniems nepratariant nė žodžio, vos tik radę galimybę, jie mielai bendrauja su aplinkiniais.
Vilkiko vairavimas yra sunkus darbas, kurio negalima prilyginti sėdėjimui ant sofos. Vairuojant tenka ilgą laiką išlaikyti dėmesio koncentraciją, būti susikaupus, tinkamai valdyti didžiules puspriekabes, nuolat stebėti techniką. Vairuotojai taip pat atlieka ir kitus darbus: pakrauna ir iškrauna krovinius, pildo dokumentus, naudojasi įvairiomis technologijomis.
Dažnai pasigirsta kalbų, kad vilkiką gali vairuoti bet kas, turintis teises. Tiesa ta, kad, jei žmogus nepasižymi drausmingumu, yra nekantrus ar stokoja loginio mąstymo bei reakcijos, šiam darbui jis nebus tinkamas. Kas atrodo paprasta iš pirmo žvilgsnio, pažvelgus giliau, reikalauja specifinių įgūdžių ir atitinkamų būdo savybių.
Iš tiesų, už vilkiko vairo sėda vieni atsakingiausių ir geriausių vairuotojų. Jie labai daug mokosi, kad sugebėtų valdyti sunkiasvores transporto priemones ir gautų reikiamas licencijas. Jie turi būti pasiruošę ir tinkamai susitvarkyti su visais kelyje pasitaikančiais netikėtumais. Visa tai suprasdami, jie skiria didžiulį dėmesį tam, kad tiek jie patys, tiek krovinys, tiek aplinkiniai vairuotojai būtų saugūs kelyje.
Žiūrint iš šono kartais atrodo, jog vilkikų vairuotojai lenktyniauja vienas su kitu. Tokia situacija susidaro vienam vilkikui lenkiant kitą, kai jie susigretina ir gana ilgai važiuoja šalia. Tokį vaizdą lemia keli veiksniai. Kai kuriems vilkikams yra taikomi greičio apribojimai (pavyzdžiui, 90 km/h), tuo tarpu kitiems leidžiamas didesnis greičio limitas, ir jie gali aplenkti priekyje esantį kolegą. Tačiau dauguma šių transporto priemonių gabena sunkius krovinius, todėl ir dėl svorio, ir dėl saugumo negali stipriai paspausti akceleratoriaus ir aplenkti kitų vilkikų taip greitai, kaip tai daro lengvieji automobiliai.
