Klimato kaitos problema yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduria pasaulis. Mokslininkai patvirtina, kad klimato kaita yra reali ir daugiausiai – žmogaus veiklos pasekmė. Šiltėjantis klimatas kuria daug aplinkosauginių ir socialinių iššūkių, tarp kurių – nykstanti bioįvairovė, stichinių reiškinių dažnėjimas, šiltėjimo sukeliamos sveikatos problemos, maisto ir vandens išteklių mažėjimas, intensyvėjanti žmonių migracija ir daug kitų.
Klimato kaitai švelninti pasauliniu ir ES lygmeniu imamasi daugybės priemonių – nuo Paryžiaus susitarimo (siekiančio apriboti temperatūros kilimą iki 1.5 °C lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu) iki neseniai priimtos Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (eng. CSRD). Šie įpareigojimai skatina valstybes ir verslus, darančius didelį poveikį aplinkai bei žmonėms, pasižiūrėti į tvarumą, kaip į strateginę sudedamąją ir numato poreikį įgyvendinti su reikšmingiausiais tvarumo klausimais susijusias neigiamo poveikio mažinimo priemones.
Transporto sektoriaus veiklos specifika lemia, jog pačiu reikšmingiausiu tvarumo klausimu turėtų būti laikoma klimato kaita ir su ja susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimas. Skaičiuojama, jog transporto sektorius šiuo metu yra antras taršiausias sektorius pasaulyje pagal ŠESD emisijų išmetimą į aplinką (Climate Watch, 2023).
Emisijų mažinimas: strateginė vertė verslui
Nors kiekvienas ŠESD emisijų mažinimo žingsnis yra svarus pridedant prie bendro visuomenės ir aplinkos gerbūvio švelninant klimato kaitą ir kartu jos sukeliamas pasekmes, tačiau žiūrint iš verslo perspektyvos strateginis žvilgsnis į ŠESD emisijų mažinimą per rizikų ir galimybių prizmę, transporto sektoriaus įmonėms padeda įsivertinti temos reikšmingumą verslo išlikimui ir konkurenciniam pranašumui tiek šiandien, tiek ypatingai ateityje.
Dekarbonizacijos strategijos įgyvendinimas gali suteikti daugybę privalumų:
Kartu suprantama, jog nesiėmus ŠESD emisijų mažinimo veiksmų, šie potencialūs privalumai pavirsta trūkumais, sukeliančiais verslui iššūkių pritraukti klientų, investuotojų, darbuotojų bei turėti patikimo verslo reputaciją rinkoje.
Dekarbonizacijos svertai logistikos sektoriuje
ŠESD emisijų mažinimas transporto sektoriuje galimas naudojantis plačiu spektru prieinamų sprendimų. Pagrindiniai dekarbonizacijos svertai (eng. decarbonisation levers), apimantys įvairias strategijas ir technologijas, yra: elektromobiliai ir kitos hibridinės transporto priemonės; alternatyvūs degalai; logistikos optimizavimas ir maršrutų planavimas (įskaitant ir intermodalinius sprendimus); išmaniosios technologijos ir telematinės sistemos; autonominės transporto priemonės; ekonominio vairavimo skatinimas ir vairuotojų ugdymas; atitinkamų technologijų ir priemonių finansavimas bei paskatų sistema; apskaita ir ataskaitų teikimas.
Konkrečių dekarbonizacijos svertų pasirinkimas, siekiant mažinti ŠESD emisijas, priklauso nuo reikiamų ir galimų skirti investicijų, potencialių eksploatacijos sąnaudų, teisinių reikalavimų ir finansinių skatinimo (subsidijų) mechanizmų, klientų spaudimo dydžio, taip pat nuo infrastruktūros prieinamumo, įmonės veiklos pobūžio, turimos tvarumo strategijos ir įsipareigojimų bei kitų veiksnių, kurie lemia, jog kiekvienas verslas prioritetą teikia skirtingiems dekarbonizacijos svertams.
Alternatyvūs degalai
Žvelgdami per savo perspektyvą ir jau matomą potencialą rinkoje, norime daugiau dėmesio skirti alternatyvių degalų pasirinkimui ir iššūkiams, kurie ateina kartu su šiuo pasirinkimu.
Alternatyvūs degalai, taip pat žinomi kaip netradiciniai ir pažangūs degalai, yra kuro rūšys, gaunamos iš kitų šaltinių nei nafta. Šie degalai apima įvairias energijos rūšis ir šaltinius, kurie gali būti naudojami transporto sektoriaus veikloje. Tokiais degalais laikomi elektros energija, vandenilio dujos, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos, sintetiniai degalai, parafininis kuras. Alternatyvių degalų misija yra sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir padėti minimalizuoti transporto sektoriaus išmetamo anglies dioksido bei kitų ŠESD emisijų kiekį.
Nors mažesnių ar didesnių netiesioginių emisijų (well-to-tank kategorijoje) išvengti pasirenkant bet kurią alternatyvaus kuro rūšį neįmanoma, tačiau elektros ir/ar vandenilio, kaip švaraus kuro, pasirinkimas leidžia minimalizuoti tiesioginių emisijų (tank-to-wheel kategorijoje) išskyrimą iki nulio.
Tuo tarpu kitos alternatyvaus kuro rūšys, priklausomai nuo jų sudėties, degimo efektyvumo ir kitų savybių, gali prisidėti prie žymaus ŠESD emisijų išmetimo sumažinimo. Viena iš populiariausių opcijų yra biodyzelis, gaminamas iš augalinių aliejų ar gyvūninės kilmės riebalų. Biodyzelis gali būti naudojamas kaip tradicinio dyzelino kuro pakaitalas. Toks pakaitalas gali būti HVO (hidrinto augalinio aliejaus) kuras. Ši kuro rūšis pasižymi didesniu energetiniu efektyvumu ir mažesniu išmetamų teršalų kiekiu. Trečioji rūšis BioLNG (biologinės kilmės suskystintos gamtinės dujos) taip pat yra perspektyvus variantas pereinamuoju laikotarpiu, gaunamas iš organinių atliekų ir pasižymintis mažesnėmis emisijomis nei įprastos gamtinės dujos.
Iššūkiai integruojant alternatyvius degalus
Tvarumo ir kokybės padalinio vadovė Loreta Dainytė-Bužinskė pasakoja apie iššūkius, kylančius vertinant alternatyvaus kuro pasirinkimo ir integravimo galimybes. „Alternatyvaus kuro sprendimų integravimas reikalauja labai išsamių namų darbų, pradedant tinkamiausiu kuro rūšies pasirinkimu, kurį lemia įvairių priklausomų faktorių suma. Vienas pagrindinių šių faktorių yra finansiniai kaštai. Kainų palyginimas tarp skirtingų kuro rūšių, skirtingose degalinėse ir skirtingose šalyse bei netgi regionuose, jau pats savaime yra keliantis iššūkių, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Labai svarbu įsivertinti visas sudedamąsias, kuriančias galutinę perėjimo prie švaresnio kuro kainą, į kurią įeina ir kuro rūšies efektyvumo vertinimas, papildomos įrangos ar netgi naujų transporto priemonių poreikis, galimos papildomos transporto priemonių aptarnavimo ir priežiūros išlaidos, transporto priemonės eksploatacijos trukmės pokytis, taip pat su draudimu susiję pokyčiai bei galimos mokesčių lengvatos.“
Loreta pabrėžia, jog be minėtų tiesioginių kainą apibrėžiančių šaltinių, ne mažiau svarbūs yra ir infrastruktūros klausimai, t.y. ar tam tikros kuro rūšies tiekimo tinklas yra geografiškai patogiai išsidėstęs ir padengia poreikius, o taip pat ar šie degalų tiekimo šaltiniai garantuoja, kad jų alternatyvus kuras yra saugus, patvirtintos technologijos bei užtikrina reikiamus kiekius įsipylimo stotelėje. Pasirinkimui įtakos gali turėti net gi klimato sąlygos, pvz. prie žemos minusinės temperatūros (~-30°C) biodyzelino tankis gali pakisti ir pakenkti vilkiko varikliui. Prie viso šito, svarbu būti gerai susipažinus ir su dabartine teisine aplinka (pvz.: priemonių paketu „Fit for 55“) reglamentuojančia esamus ir galimus apribojimus dyzelinu varomoms transporto priemonėms, dabartines ir numatomas subsidijas bei paskatas naudojant alternatyvius kuro sprendimus.
Trečioji, ne mažiau svarbi dalis, yra susijusi su vertės pasiūlymu klientams. Šiuo metu, švaresnio kuro šaltiniai daugelyje regionų yra brangesnė alternatyva dyzeliu varomoms transporto priemonėms, todėl mažiau taršių transportavimo paslaugų teikimas yra galimas tik abipusiu – kliento ir vežėjo – susitarimo principu. Nusprendus eiti šiuo keliu, atsiranda būtinybė užtikrinti, kad konkretūs konkrečių klientų pervežimai būtų atliekami su pasirinkta alternatyvaus kuro rūšimi ir apie tai teisingai susisteminama informacija bei pateikiami įrodymai.
Kaip Loreta apibendrina: „Alternatyvaus kuro diegimas neišvengiamai reikalauja atnaujinti ir pritaikyti beveik visus pagrindinius operacinius organizacijos procesus, todėl ėjimas šiuo dekarbonizacijos keliu, neabejotinai, yra strateginis organizacijos sprendimas, išjudinantis pamatinius verslo modelio principus ir duodantis aiškų signalą rinkai.“
Ateities perspektyvos transporto sektoriuje
Kol emisijas mažinantys veiklos optimizavimo ir efektyvinimo sprendimai nors ir galintys atnešti pozityvių rezultatų, yra riboti, o transporto parko elektrifikavimosi proceso potencialų pagreitį stabdo su infrastruktūra susiję iššūkiai, alternatyvių kurų pasirinkimas (tokių kaip biodyzelis, HVO kuras, BioLNG) tampa tuo ŠESD emisijas mažinančiu sprendimu, į kurį krypsta suinteresuotųjų ir mūsų akys.
Spaudimas iš klientų, tarptautiniai reglamentavimai ir klimato kaitos realybė reikalauja skubių veiksmų. Žvelgiant iš šios perspektyvos, galima tikėtis, kad transporto sektoriaus rinka su visa susijusia infrastruktūra reaguos į šiuos poreikius, ir ateitis bus nemažiau dinamiška, atnešanti staigius pokyčius ir pasiūlą, atitinkančią vis didėjančią paklausą. Džiaugiamės galėdami būti šios kelionės dalimi ir prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo.